Kūrybiškumo psichologija

Kūrybiškumo psichologija apima psichologinius tyrimus mokslinių atradimų, išradimų, meno kūrinių, žmogaus kūrybinio potencialo atradimo srityje. Sąvoka "kūrybiškumas" reiškia konkretaus žmogaus veiklą ir jo sukurtas vertybes, kurios vėliau tampa kultūros veiksniais. Probleminis kūrybiškumo psichologijos sritis apima vaizduotės, intuicijos, mąstymo ir kitus veiksnius, skatinančius žmogaus kūrybinę veiklą.

Mąstymas ir kūrybiškumas psichologijoje

Mąstymas yra viena iš pasaulio žinių tipų, kūrybiškumas įmanomas ne tik pažinimo, bet ir kūrybos. Žmogaus smegenų galimybės yra prastai suprantamos, ir tik žmogaus kūrybinės veiklos individualioms akimirkoms mes galime įsivaizduoti, ką ji gali. Todėl kyla klausimas, kokios aplinkos sąlygos turėtų būti, kad žmogus galėtų realizuoti savo kūrybinius gebėjimus pasiekiant. Gali būti, kad puikūs kūrėjai yra paprasti žmonės, jie visiškai naudoja savo smegenų atsargas.

Mąstymas yra kūrybinis procesas, kurio metu minčių procesų vykdymas lemia naujovių atradimą. Svarbiausia psichologijos mąstymo koncepcija gali būti probleminės situacijos samprata. Taip yra todėl, kad subjekto asmeninėje patirtoje nėra pakankamai informacijos konkrečiai situacijai išspręsti, kartu su tam tikromis psichologinėmis reakcijomis - sukčiavimas, nerimas, staigmena ir kt. Tai aktyvina asmens paiešką ir nukreipia jį į problemos situacijos sprendimus, ieškoti kažko nežinomo, kuris gali sėkmingai įtakoti naujus kūrybos atradimus. Tokia pat veikla gali atsirasti priimant prielaidas, hipotezes. Be to, kasdienio žmogaus mąstymas nedaro. Pavyzdžiui, jei norite perkelti siaurą angą į didelį kiekį objektų, galite pateikti daugiau nei vieną hipotezę.

Kūrybiškumo tipai psichologijoje

E.V. knygoje Ilyina "Kūrybiškumo, kūrybingumo ir talentingumo psichologija" galite sužinoti daugiau apie visas kūrybinio meno sudedamąsias dalis. Joje aprašomi šie kūrybinės veiklos tipai psichologijoje:

  1. Mokslinis kūrybiškumas apima kažką, kuris jau egzistuoja, paiešką, bet mūsų sąmonėje nėra. Jis būdingas reiškinių studijoms ir įvairiems pasaulio vystymosi modeliams.
  2. Techninė kūryba yra artima mokslinei kūrybai ir reiškia praktinius realybės pokyčius, atradimų ir išradimų kūrimą. Jo procese naujos materialinės vertybės sukurtos visuomenei.
  3. Meno kūrybiškumas susideda iš estetinių vertybių kūrimo, vaizdų, kurie asmeniškai sukelia dvasines patyrimus. Svarbu atskirti subjektyvias, kai atrandate kažką sau ir tikslui - kai kūrybiškumo procese jūs kažką sukuriate visuomenei.
  4. Bendras kūrimas - tai suvokimo lygis, kuris žiūrovui ar klausytojui leidžia suprasti už įvykio darbo pusę jo gilią reikšmę, tai yra potekstą, kurį autorius norėjo perduoti žiūrovui.
  5. Pedagoginė kūrybingumas - naujos pedagoginės veiklos srityje atradimas. Tai gali būti ir inovacijos - nestandartiniai problemų sprendimo metodai, o naujovės - senų mokymo metodų naudojimas naujose sąlygose. Netikėtų pedagoginių sprendimų paieška ir pritaikymas konkrečiomis aplinkybėmis vadinama improvizacija ir vyksta gana dažnai.

Menas ir kūryba užpildo žmogaus gyvenimą su prasme ir yra neatsiejami asmens gyvenimo elementai. Jo dėka atsirado naujų plėtros galimybių ir kultūrinių tendencijų. Kūrybiškumo procese autorius investuoja savo galimybes ir išreiškia joje asmenybės aspektus. Tai suteikia kūrybiškumui papildomos vertės kūrinius.