Vakcinacija yra būtina siekiant apsaugoti vaiką nuo tokių sunkių ligų kaip hepatitas, tuberkuliozė, poliomielitas, raudonukės, kosulys, difterija, stabligė ir parotitas. Prieš skiepų atsiradimą, šios ligos buvo daug vaikų. Tačiau net jei vaiką būtų galima išgelbėti, komplikacijos, tokios kaip paralyžius, klausos praradimas, nevaisingumas, širdies ir kraujagyslių sistemos pokyčiai paliko daugelį neįgalių vaikų visą gyvenimą. Dėl galimų komplikacijų po vakcinacijos daugelis tėvų atsisako vakcinuoti vaikus, tačiau šis klausimas pediatrijoje vis dar yra labai aktualus. Viena vertus, epidemijos pavojus didėja dėl nevakcinuotų vaikų skaičiaus didėjimo. Kita vertus, įvairiuose šaltiniuose yra daug bauginanti informacija apie baisias pasekmes po vakcinacijos. Tėvai, kurie nusprendžia skiepyti, turi suprasti, kaip skiepijama, ir kokių atsargumo priemonių reikia imtis.
Vakcinacija yra žuvusių ar susilpnintų mikrobų arba medžiagų, kurias gamina šie mikrobai, įvedimas į organizmą. Tai yra, inokuliuojamas neutralizuotas ligos sukėlėjas. Po vakcinacijos organizmas plečia imunitetą tam tikros ligos, bet nesimato. Reikėtų nepamiršti, kad vaikas po vakcinacijos susilpnins, kūnui reikės paramos. Vakcinacija yra sunkus kūno krūvis, taigi yra privalomos taisyklės, kurios turi būti laikomasi prieš ir po vakcinacijos. Svarbiausia taisyklė - skiepai gali būti atliekamos tik sveikiems vaikams. Lėtinių susirgimų atveju jokiu atveju negalima skiepyti esant paūmėjimams. Kitoms ligoms praeiti mažiausiai dvi savaites po išgydymo, ir tik tada galima atlikti vakcinaciją. Kad būtų išvengta komplikacijų po vakcinacijos, gydytojas turėtų ištirti vaiką - patikrinti širdies ir kvėpavimo organų darbą, atlikti kraujo tyrimą. Būtina informuoti gydytoją apie alergines reakcijas. Po vakcinacijos rekomenduojama likti bent pusę valandos prižiūrint gydytojui. Priklausomai nuo vaiko būklės, gydytojas gali rekomenduoti vartoti antihistamininius preparatus 1-2 dienas prieš skiepijimą, kad būtų galima sumažinti galimas alergines reakcijas. Po vaiko vakcinacijos temperatūra gali pakilti labai greitai, todėl rekomenduojama pradėti vartoti karščiavimą prieš ar iš karto po skiepijimo. Tai ypač reikalinga, jei temperatūra po vakcinacijos jau buvo padidinta ankstesnių skiepų metu. Imunitetas ligai vystomas per 1-1,5 mėnesius, taigi po vakcinacijos vaikui nepakenkiant jo sveikatai, reikia vengti hipotermijos, išlaikyti imunitetą vitaminais. Pirmąsias 1-2 dienas po vakcinacijos kūdikiui nerekomenduojama maudytis, ypač jei jo imunitetas silpnėja.
Kiekvieną vakcinaciją gali lydėti tam tikri vaiko būklės pokyčiai, kurie laikomi įprastais ir nekelia pavojaus sveikatai, tačiau gali kilti gyvybei pavojingų komplikacijų. Tėvai turi žinoti, kokia vaiko būklė po vakcinacijos laikoma normalia ir kokiais atvejais reikia kreiptis pagalbos.
Nuo hepatito B vakcina atliekama pirmąją dieną po vaiko gimimo. Po vakcinacijos nuo hepatito tinkamas atsakas yra šiek tiek kondensacijos ir skausmas injekcijos vietoje, kuris įvyksta per 1-2 dienas, silpnumas, šiek tiek padidėjusi temperatūra, galvos skausmas. Kitų būklės pokyčių atveju kreipkitės į gydytoją.
BCG vakcina nuo tuberkuliozės skiriama 5-6 dienoms po gimdymo. Iki išleidimo iš ligoninės paprastai nėra vakcinacijos pėdsakų, o tik po 1-1,5 mėnesių injekcijos vietoje yra maža infiltracija iki 8 mm skersmens. Po to atsiranda pisuatas, panašus į buteliuką, susidaro pluta. Nors pluta neatsiranda, būtina stebėti, kad infekcija nebūtų sugauta, o maudant, neturėtumėte trinti vakcinavimo vietos. 3-4 mėnesius pluta praeina ir išlieka nedidelis randas. Paskyrus gydytojui po vakcinacijos, reikia gydyti BCG, jei nėra vietos reakcijos arba jei stipriai paraudimas arba nusiraminimas susidaro po pūslele.
Po vakcinacijos nuo poliomielito negalima pasireikšti jokios reakcijos, kai pasikeičia vaiko būklė, reikia kreiptis į gydytoją.
Po vakcinacijos DTP (nuo difterijos, stabligės ir kokliušo) komplikacijos yra dažnos. Tokiais atvejais atskiros vakcinos komponentai yra naudojami vėlesniam revakcinavimui. Temperatūra gali padidėti iki 38,5 ° C, šiek tiek pablogės būklė. Ši reakcija vyksta per 4-5 dienas ir nėra pavojinga vaikui. Tais atvejais, kai po DT vakcinacijos oda tampa tankesnė ir išsipučia injekcijos vietoje, temperatūra yra didesnė kaip 38,5 ° C, o būklė smarkiai ir gerokai pablogėja, būtina kreiptis į gydytoją. Dažnai po vakcinacijos susidaro vienkartinė, daugiausia dėl netinkamo vakcinos vartojimo. Tokie iškilimai ištirpsta per mėnesį, tačiau specialistas nebus nereikalingas.
Paskiepijus nuo kiaulytės (kiaulytės) po vakcinacijos, gali atsirasti mažas ruonis. Taip pat gali padidėti parotidos liaukos, gali atsirasti trumpalaikio pilvo skausmas. Po vakcinacijos nuo kiaulytės temperatūra retai ir trumpai pakyla.
Vaikui po inokuliacijos nuo tymų retai pasikeičia būklė. Ši vakcina skiriama vieną kartą vienerius metus. Retais atvejais tymų požymiai gali pasirodyti 6-14 dienų po vakcinacijos. Temperatūra pakyla, pasirodo sloga, gali atsirasti smulkių odos bėrimų. Tokie simptomai išnyksta per 2-3 dienas. Jei vaikas po skiepijimo jaučiasi blogai ilgiau, reikia kreiptis į gydytoją.
Po vakcinacijos nuo stabligės gali išsivystyti anafilaksinės reakcijos, keliančios pavojų gyvybei. Jei temperatūra pakyla, reikia kreiptis pagalbos į alergijos požymius.
Paskyrus vakciną nuo raudonukės, retai pastebimi šalutiniai reiškiniai. Kartais po skiepijimo gali būti raudonukės požymių, bėrimo atsiradimo, limfinių mazgų padidėjimo. Jums gali būti sloga, kosulys, karščiavimas.
Skiepijimas yra leidžiamas tik individualus požiūris į kiekvieną vaiką. Todėl geriau eiti į specializuotus centrus arba šeimos gydytoją, kuris žino vaiko sveikatą ir gali paaiškinti tėvams visus skiepijimo niuansus, taip pat stebėti vaiko būklę po vakcinacijos. Profesinis požiūris reikšmingai sumažins komplikacijų riziką po skiepijimo, taigi, jei tėvai nuspręstų skiepyti, tada būtina kruopščiai paruošti ir pasitikėti savo vaikų sveikata tik patyrusiems specialistams.