Vyšnių skreperiai ir jų kova

Raudonos, sultingos, saldžiosios vyšnios, šviežios ir perdirbtos formos, kurias mes visi mylėjome nuo vaikystės. Mylėk juos ir mūsų vaikus. Kaip įžeidžianti, kai vabzdžiai-kenkėjai nusėda ant vyšnių ir sugadina derlių. Tik laiku kovojama su jais gali išsaugoti medžius ir išsaugoti uogas.

Kaip elgtis su kenkėjais vyšne?

Dažniausi vyšnių kenkėjai yra vyšnių pjuvenos, vyšnių veltinys, amarai, gudobelės vikšrai, slyvų kandys.

Pavojingiausias kenkėjas yra vyšnių pjuvenas. Vabzdys visiškai naikina lapo paviršiaus paviršių, o lapai virsta skeletu su plikomis venomis. Tai neigiamai veikia vyšnių derlių ir žiemos atsparumą.

Kaip tvarkyti vyšnią iš šio vagono: jau birželio-liepos pradžioje reikia apdoroti medžius, cheminius preparatus "Aktellik" ir "Piriton".

Kai puola vyšnines medžius su vyšnių veltineliais, kurie ne tik pailsina lapus, bet ir inkstus, kiaušidžius ir pumpurai, dedant kiaušinius vaisių kaulų viduje, būtina sodą apdoroti "Actellikom" arba "Rovi kurth".

Dažni vyšnių skrandžiai yra lapų lapai, o kova su jais yra gydymas cheminiais preparatais arba tabako infuzija, įpilant skysčio muilo.

Tačiau yra ir tokių vyšnių kenkėjų, kurių kova turi būti vykdoma ne vasarą, bet daug anksčiau - prieš lapų atsiradimą ant medžių.

Gudobelės garniūrai, valgantys pumpurus ir lapus, pasirodo ankstyvą pavasarį. Jie žiemoja lizduose, kurie turi būti surinkti iš medžių prieš išvažiuojant ir sunaikinant. Pažeisti augalai turi būti purškiami insekticidais ar biologiniais produktais.

Slyvų motinos šaukštai šaukština kiaušinius žaliais vaisiais, o raudoni vynuogynai, kurie iš jų paimami iš galvijų, sugadina derlių. Prieš pirmųjų vikšrų pasirodymą reikia apdoroti benzofosfatu arba karbofosfatu.