Dėl daugelio požymių ir minimalių kontraindikacijų, šiandien autohemoterapija yra labai populiari. Tai yra medicininė ir kosmetinė procedūra, kuri remiasi principu "pleištas yra pleištas".
Autohemoterapijos principas ir tipai
Autohemoterapijos esmė su jo indikacijomis ir kontraindikacijomis slypi į raumenis arba po oda pacientui iš jo paties kraujo, švieži, nieko nesikeičiant. Pasak mokslininkų, kraujas, kuriame vanduo yra sudarytas dideliais kiekiais, gali "prisiminti" informaciją apie visas patologijas, kurios egzistuoja organizme. Todėl, pakartotinai įvedus, jis gali atskleisti problemos šaltinį ir jį pašalinti.
Norint išvengti autohemoterapijos komplikacijų ir šalutinių reiškinių, pacientams, kuriems nėra kontraindikacijų su šia procedūra, pirmiausia reikia švirkšti 2 ml kraujo. Kas kelias dienas skysčio tūris padidėja dar 2 ml. Tai tęsiasi, kol dozė pasieks 10 ml. Gydymo trukmė ir kraujo kiekis kiekvienu atveju nustatomas atskirai. Tačiau, kaip taisyklė, vienam kursui pacientas turi laiko sumokėti iki 10-15 injekcijų.
Kraujo įvedimo tvarka gali būti įvairių tipų:
- Žingsnis po žingsnio autohemoterapija reikalauja papildyti kai kuriuos homeopatinius preparatus veniniam kraujui, kuriuos gydytojai pasirenka kiekvienam pacientui atskirai. Viskas įvyksta per vieną sesiją.
- Autoemoterapija su ozonu skirta ginekologinėms ligoms, nes procedūros metu kraujas sumaišomas su azotu ir jo terapinės savybės žymiai padidėja.
- Autoblodų gydymas susideda iš fizinio poveikio - rentgeno, ultravioletinių spindulių, lazerio, užšalimo - paciento kraujyje. Tai būtina siekiant pagerinti gijimo efektą.
- Biopunkcija yra autoriaus gydymo metodas. Tai paremta kraujo įvedimu ne raumenyse ar po oda, bet skausmais, akupunktūra ir refleksogeniniais taškais, todėl galima sumažinti gydymo trukmę.
Indikacijos autohemoterapijos vartojimui
Kaip rodo praktika, procedūra turi ypatingai teigiamą poveikį organizmui. Autohemoterapija su:
- citomegalovirusinė infekcija;
- kondilomatozė;
- nevaisingumas;
- genitalijų herpes;
- lėtiniai uždegiminiai procesai gimdoje ir priepuoliuose;
- papilomatozė;
- lipnus procesas mažame dubenyje;
- klimakterinis sindromas;
- dažni peršalimai;
- imunodeficito ligos;
- sąnarių ligos;
- psoriazė;
- furunkulozė ;
- šienligė;
- alergijos;
- bronchinė astma (alerginė kilmė);
- depresija;
- lėtinio skausmo sindromas;
- nemalonus miegas;
- apetito praradimas;
- dažnas vėmimas;
- neurodermitas;
- diabetinės opos ir žaizdos;
- pustulinės odos ligos;
- polipai.
Be to, ši procedūra yra rekomenduojama:
- medžiagų apykaitos procesų aktyvinimas;
- imuniteto stiprinimas;
- kraujotakos ir limfos srauto gerinimas;
- audinių regeneravimo procesų pagreitėjimas;
- toksinų ir toksinų pašalinimas;
- didinti gyvybingumą;
- darbo pajėgumo atkūrimas;
- endokrininės sistemos normalizavimas.
Kontraindikacijos autohemoterapijos vartojimui
Atsižvelgiant į daugybę liudijimų, keli įspėjimai atrodo visiškai nereikšmingi. Tačiau vis dėlto neįmanoma jų nepaisyti. Kontraindikacijos autohemoterapijai yra šios:
- psichozės;
- epilepsija;
- nėštumas;
- psichinės ligos paūmėjimas;
- aktyvi tuberkuliozės forma;
- ūminis miokardo infarktas;
- sunki aritmija;
- onkologija;
- smūgiai;
- sunkios lėtinės negalavimų komplikacijos;
- širdies ir kraujagyslių bei inkstų nepakankamumas.