Šlapimo nelaikymas vaikams

Šlapimo nelaikymas ( enurezė ) dažnai pastebimas vaikystėje: vaikams iki 4 metų jo paplitimas siekia 30%, o tarp 6 metų amžiaus berniukų ir mergaičių - 10%. Straipsnyje atkreipiamas dėmesys į šiuos klausimus: kokie šlapimo nelaikymo atvejai egzistuoja vaikams ir kokios yra šios problemos priežastys.

Naktinė enurezė vaikystėje yra dažniau. Daugeliu atvejų - berniukuose. Jei šlapimo nelaikymas kūdikiams iki 3 metų amžiaus - nesijaudinkite, nes tai laikomas normaliu fiziologiniu reiškiniu. Tai tik tas, kad vaikas dar nėra visiškai brandaus nervų sistemos, o sąlyginis refleksas yra prastai išvystytas (susidaro pirmieji treji metai). Jei mergaitė ar berniukas po 3 metų ir toliau atsibunda šlapiame lopšyje, tai tėvams ir motinoms reikia skirti ypatingą dėmesį. Naktinis šlapimo nelaikymas vaikams nėra liga, tai yra signalas tėvams: jūsų vaikas turi kitą sveikatos problemą ir turi būti skubiai sprendžiama.

Vaikams dėl nesteroidinių ar neurologinių problemų atsiranda dienos nelaikymas. Ši enurezė dažniau būna drovių vaikų, kurių nestabili psichika.

Šlapimo nelaikymo priežastis vaikams

Norint pasirinkti bet kokį gydymo būdą, pirmiausia turite tiksliai nustatyti, kokia buvo vaiko enurezė. Šlapimo nelaikymo priežastis vaikui gali skirtis, būtent:

Imperatyvinis (nepersistentinis) šlapimo nelaikymas vaikams būdingas tuo, kad šlapimas nėra kontroliuojamas. Paprastai kūdikis vilkina šlapinimosi laiką, kai pasirodo pirmasis raginimas. Priešingai, berniukai ir merginos su imperatyviu šlapimo nelaikymu ilgą laiką negali susilaikyti. Dažniau imperatyvus šlapimo nelaikymas yra infekcinis uždegiminis inkstų ar šlapimo pūslės procesas. Todėl pirmiausia gydytojas turėtų kreiptis į šlapimo tyrimus, kad teisingai nustatytų enurezės priežastį vaikui.

Jei, atvirkščiai, nėra šlapimo sistemos patologijos, kad yra centrinės nervų sistemos sutrikimas, t. y. smegenys negauna laiku informacijos apie perpildytą šlapimo pūslę. Gana dažnai vaikai gali patirti stresą šlapimo nelaikymo. Tokiam enurezės tipui gali atsirasti, pavyzdžiui, tokie veiksniai: vaikų darželio ar mokyklos pasikeitimas; konfliktai tarp tėvų; antrojo vaiko išvaizda ir dėl to trūksta dėmesio, meilė iš motinos ir tėvo; fizinė bausmė; per didelis griežtumas švietime ir kt.

Kadangi enurezės atsiradimo priežastys gali skirtis, gydytojui svarbu išsiaiškinti, kuris iš jų sukelia problemą, ir tada pasirinkti tinkamą gydymo būdą.