Skrandžio adenokarcinoma

Iki šiol dauguma diagnozuotų skrandžio vėžio, apie 95%, priklauso adenokarcinomai. Šią ligą sunku diagnozuoti ankstyvoje stadijoje, nes pirmą kartą tai beveik besimptomai. Skrandžio adenokarcinomos atsiradimas, kai kurie ekspertai asocijuojasi su Helicobacter pylori - spiraline bakterija, kuri gyvena skrandyje. Liga gali atsirasti dėl gastrito, skrandžio opų, silpnėjimo imuniteto. Netinkama mityba, turinti daug konservantų ir nitritų, taip pat gali sukelti vėžį. Skrandžio adenokarcinomos skiriamasis bruožas yra metastazių atsiradimas ankstyvoje stadijoje.

Veiksniai, turintys adenokarcinomą

Simptomai ligos

Kaip minėta anksčiau, pirmą kartą skrandžio adenokarcinoma yra besimptomiai. Jei diagnozė pateikiama laiku, tada galima visiškai išgydyti, o komplikacijų rizika yra labai maža. Deja, vėžys nuliniame etape yra diagnozuotas netyčia ir labai retai. Laikui bėgant atsiranda šie simptomai:

Tipai adenokarcinomos

Paprastai skrandžio adenokarcinoma pagal dominuojančio komponento struktūros tipą yra suskirstyta į du tipus:

  1. Labai diferencijuota skrandžio adenokarcinoma (žarnyno vėžio rūšis) - turi papiliarinę, vamzdinę ar cistinę struktūrą;
  2. Mažai diferencijuota skrandžio adenokarcinoma (skruzdžių) - sunku nustatyti liaukų struktūrą, nes auglys auga organo sienų viduje.

Yra toks dalykas kaip vidutinio diferencijuojamo skrandžio adenokarcinoma. Ši rūšis užima tarpinę poziciją tarp aukšto ir žemo lygio.

Galimybė susigrąžinti labai diferencijuotus vėžio tipus yra daug didesnė negu žemos klasės.

Adenokarcinomos gydymas

Pagrindinis skrandžio adenokarcinomos gydymas yra chirurginis, kuriame skrandis yra visiškai pašalintas. Limfmazgius taip pat galima pašalinti. Po operacijos papildomai sujungiama spindulinė terapija ir chemoterapija .

Tais atvejais, kai chirurginis intervencinis gydymas jau nepasiekia pageidaujamo rezultato, yra skiriama palaikomoji terapija. Tai padės sukurti kuo didesnį komforto pacientui, sumažinant simptomų aktyvumą.

Progresavimas skrandžio adenokarcinomai

Jos priklauso nuo žalos laipsnio ir ligos stadijos:

Paprastai ligos aptikimas įvyksta jau dabar vėlyvas stadijas. Bet jei pacientas, turėdamas tokią diagnozę ir tinkamą gydymą bei palaikomąją terapiją, gyveno 5 metus, tada teigiama išgyvenimo prognozė padidėja iki 10 metų. Jaunieji pacientai (iki 50 metų) atsigauna 20-22%, o pagyvenę žmonės yra tik 10-12%.

Prevencinės priemonės

Gydytojai pataria reguliariai atlikti medicininius tyrimus ir kas 2-3 metus atlikti gastroenteroskopiją, net jei nėra jokių nemalonių simptomų. Be to, gydytojo dėmesys turėtų būti susijęs su bendru kraujo tyrimu, kuriame gali būti anemija ar raudonųjų kraujo ląstelių kiekio sumažėjimas.