Visi žmonės vienaip ar kitaip laikomi paimtais jų emocijomis. Kai kuriems žmonėms pavyksta nesunkiai duoti pykčio kitiems, o kažkas už antrą sekundę virsta emocinėmis sprogstamosiomis medžiagomis. Įdomiausia yra tai, kad, priklausomai nuo emocinės būsenos gilumo, išskiriami keli jų tipai.
Emocinių būsenų tipai psichologijoje
Klasifikuokite šias veisles, kurios, beje, jaučiasi tam tikros trukmės, įvairios patirties intensyvumo ir tt:
- Paveikti Visi kada nors girdėję apie tokią frazę kaip " įtakos būseną ". Kartais baudžiamojo pasaulio atstovas gali būti išteisintas teisme dėl to, kad nusikaltimo metu jis buvo tokioje pačioje padėtyje. Taigi, jei apie tai kalbėsime išsamiau, tai yra emocinis procesas, kurį išskiria greitas ir greitas veiksmas. Verta paminėti, kad ji jaučiasi kritiškų situacijų metu, ty kai žmogui sunku susirinkti savo mintis ir atidžiai pažvelgti į nenumatytą situaciją. Tuo pačiu metu psichologijoje ši emocinė būklė, kaip pastebėjo Freudo mokinys K. G. Jungas, įkūnija įvairiausių emocinių kompleksų atsiradimo pagrindą. Pastarosios pasireiškia menkiausiu informacijos, panašios į situaciją, kuri išprovokavo jų išvaizdą, pasikartojimą. Nebūtina pastebėti, kad, priklausomai nuo emocinės būsenos intensyvumo, asmuo gali būti paveiktas dalinės ar visiškos amnezijos įtakos momentu.
- Jausmingumas . Dabar kalbėsime apie tai, kas būdinga kiekvienam žmogui genetiniame lygmenyje. Tai yra elementarioji emocijų forma. Jie yra kiekvieno veiksmo emocinė spalva, tiek paties žmogaus veiksmai, tiek žmonės, objektai, jai supantys reiškiniai. Taigi, žiūrėdamas į paveikslėlį, ekstazio vyras šaukia: "Tai kažkas žavi!" Tai parodo jausmingumą.
- Nuotaika Ši sąlyga yra vidutinio ar blogai išreikšto pobūdžio. Tai gana subjektyvi sąvoka. Jos kryptis yra daugialypė. Pavyzdžiui, pats žmogus, atrodo, yra laimingas, bet iš išorės tai vargu ar pastebimas, nuo ko aplinkai jo nepriims laimingas žmogus.
- Aistra . Be to, pagrindinės emocinės būsenos apima ilgalaikę patirtį, kuri verčia žmogų sutelkti visas savo jėgas į jo aistros objektą. Tačiau ne visada iš šio proceso žmogus gauna teigiamas emocijas. Kartais ši patirtis virsta kažkokiu obsesiniu požiūriu, dabar sąmonė pribloškia mintis apie aistros temą.
- Stresas . Tai nurodo ir daro įtaką prieštaringoms emocinėms būsenoms, kuriose atsiranda psichinės ir nervingos pertvaros. Šiuo atveju organizmui sunku reaguoti į situaciją, esant visiškam adekvatumui.